Kas yra stresas? Iš esmės tai yra a fizinis mūsų organizmo atsakas į įvairias situacijas kad gyvename kiekvieną dieną.
Jei miegame mažai, daug dirbame ir nesportuojame, tai yra veiksniai, kurie gali pakeisti mūsų nuotaiką ir sukelti stresą irzlus personažas.
Neigiama ir teigiama pusė, kurią mums sukelia stresas
Nors tai gali atrodyti nereikšmingas dalykas, stresas gali sukelti daugybę ligų. Tai taip pat turės labai neigiamos įtakos mūsų darbui, emociniams, šeimos ir seksualiniams santykiams.
Nepaisant visko, stresas taip pat turi teigiamą poveikį. Energijos srautas, kurį jis neša, palengvina mums kasdien susidurti su tam tikromis ypatingo sunkumo situacijomis.
Neigiamas poveikis: stresas ir mūsų nuotaika
Kaip matėme, stresas sukelia a neuroendokrininio pobūdžio modifikacija mūsų kūne. Nors streso pasekmės gali pasiekti bet kurią mūsų sveikatos dalį, pirmieji simptomai bus mūsų emocinėje būsenoje.
además de nerimas ir irzlumas, stresas tai atima mūsų motyvaciją mūsų užduotims tai sukelia blogą nuotaiką ir net depresiją. Poveikis socialiniai santykiai, bet gali būti ir akivaizdus mūsų sumažėjimas kyla sprendimo gebėjimų ir atminties problemų.
Fizinė rizika patiriant stresą
Mūsų nervų sistemos pokyčiai, kurie gali atsirasti, yra priimtini, jei jie trunka trumpai. Įjungta Ilgą laiką, tai turės neigiamą poveikį skirtingiems mūsų kūno organams ir sistemoms.
- Ūminio ar intensyvaus streso epizoduose gali susiformuoti hiperventiliacija, dusulys ir staigūs astmos priepuoliai.
- Raumenų sistemoje raumenų įtampa sukeltas streso, jis gali sukelti galvos svaigimą, migreną ir kt.
- Stresas sukelia a kraujospūdžio ir širdies ritmo padidėjimas. Tai gali sukelti širdies smūgį.
- Streso metu mūsų kūnas sunaudoja daugiau mineralų priešlaikinis senėjimas, be svorio padidėjimo (Mes valgome daugiau nei reikia kompensacijai, taip pat kaupiame daugiau riebalų).
- Yra daug daugiau fizinių padarinių, tokių kaip galvos skausmas dėl įtampos, virškinimo sutrikimai, sumažėjęs lytinis potraukis, alopecija, spuogaiIr tt
Vaizdo šaltiniai: „Maestro21“ / „Fremap Prevention“